Tikriausiai nėra nė vieno, kuris nežinotų ar bent nebūtų girdėjęs apie Kauno IX fortą, tačiau Kaune tikrai yra ne tik šis fortas, kurį galima aplankyti.
Žaliakalnyje, netoli LSU (Lietuvos sveikatos universiteto) yra Kauno tvirtovės VII-asis fortas. Gal kiek mažiau patrauklus už garsųjį IX-ąjį, tačiau apsilankyti ir jame įdomu. Ypač mums patiko jo “nenušlifuota” aplinka.
Tiesa, kai lankėmės kareivinių kazematuose įsikūręs muziejus buvo uždarytas, tad pasivaikščioti ir apžiūrėti galėjome tik forto teritoriją. Tad, jei norėtumėte patekti ir į vidų, pasidomėkite muziejaus darbo laiku.
VII-asis fortas iš kitų Kauno tvirtovės fortų išsiskiria tuo, jog čia nėra visų įprastų elementų, o ir susirėmimų jis beveik nematė.
Kaip skelbia istoriniai faktai, Pirmojo pasaulinio karo metu, šiame forte nebuvo išauta nė viena patranka ir vokiečių kariai į fortą įžengė nesulaukę pasipriešinimo.
Tarpukariu, 1919 m., čia įsikūrė geležies ir kito turto Kauno tvirtovėje rinkimo kuopa, kurios tikslas buvo surasti visos tvirtovės objektuose išlikusius ginklus, metalą, kitas medžiagas ir tiekti jas besikuriančiai Lietuvos kariuomenei. Kiek vėliau, 1924-1940 m., forte buvo įsikūręs ir Centralinis valstybės archyvas.
Antrojo pasaulinio karo metu forte buvo įkurta koncentracijos stovykla, kurioje nuo įsteigimo iki uždarymo buvo nužudyta 3000-5000 žmonių. Didžioji jų dalis buvo žydų tautybės kauniečiai.
Kiek vėliau VII-asis fortas buvo karo belaisvių koncentracijos stovyklos Stalag 336 žinioje ir čia buvo laikomi ukrainiečių tautybės sovietų karo belaisviai. Taip pat čia buvo verbuojami ir ruošiami Hilfswilliger pagalbininkai-savanoriai Vermachtui. Yra išlikę liudijimai apie belaisvių mirtis nuo šalčio, prasto maisto. Aukų atminimui kairiajame forto kampe yra pastatytas nedidelis atminimo paminklas.
Sovietmečiu (1940–1941 m.) forte buvo įsikūręs 29-asis pionierių batalionas. Prasidėjus SSRS ir Vokietijos karui batalionas paskubomis puskaponieryje susprogdino didelį kiekį neišvežtų sprogmenų atsargų ir apleido fortą. Iš forto pasitraukus šiam batalionui 1944 m. forte įsikūrė Lietuvoje susprogdintus per karą tiltus remontavęs pionierių batalionas, dar vėliau – Pabaltijo karinės apygardos 29-asis Vojentorgas (karo prekybos dalinys).
Po Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos VII-asis fortas atiteko Krašto apsaugos savanorių pajėgoms – nuo 1993 iki 2007 m. čia buvo dislokuotos 22-jo bataliono kuopos. Po šio bataliono išformavimo valstybė fortui pritaikymo nerado ir priėmė sprendimą fortą parduoti.
Nuo 2009 m. fortas privatizuotas, jo valdytoju tapo VšĮ „Karo paveldo centras“.
