Kai kalba eina apie žaidimų kambarius vaikams, dažniausiai jie būna daugiau nei vienu punktu panašūs. Karstynės, kamuoliukų baseinai ir pan.
Nesiginčysiu, vaikams juose linksma, tinka papramogauti esant blogam orui, o tėvai gali pailsėti (jei jiems pasiseka), tačiau ilgainiui ir tai pabosta. Galima keisti žaidimų kambarius, tačiau … jie tik iš pirmo žvilgsnio skirtingi, o kai įsižiūri geriau, realiai skiriasi tik jų dydžiai.
Nesu didelė vaikų žaidimų kambarių entuziastė, tačiau, kai kalba pakrypo apie tai, jog važiuosime į Kauną, vyresnėlis užsiprašė būtent apsilankymo CurioCity.
Po pirmojo apsilankymo, kai ten vyko su tėčiu, tik ir girdėjau: ten taip, o ten toks ir dar galima taip. Tad net pačiai buvo smalsu pamatyti dažnai reklamuojamą ir vaikams didelį įspūdį palikusį žaidimų kambarį.
Ir ką galiu pasakyti … jis didžiulis, jis kitoks ir … po antrojo apsilankymo vaikams buvo tiek pat įspūdžių ir gerų emocijų kaip ir po pirmojo karto.
Visa didžiulė erdvė suskirstyta į mažesnes tematines zonas. Pavyzdžiui, garsų, spalvų, žmogaus kūno, galvosūkių, emocijų, miesto pažinimo ir t.t. Čia tikriausiai pakankamai greitai randa kuo užsiimti visi, nepriklausomai nuo lyties ar amžiaus. Patiems mažiausiems yra įrengtas net atskiras saugesnis ir ramesnis kamputis.
Kiek teko pastebėti, vienos erdvės sulaukia ženkliai daugiau dėmesio nei kitos, tad yra savi “favoritai” ir ….
Dalykas, kuris patiko mums, suaugusiems, jog čia vaikai ne tik gali “nuleisti garą”, bet ir šį tą galvon įsidėti. Žinoma, tam reikia, jog mes būtume šalia ir atkreiptume dėmesį: visame CurioCity ir kiekvienoje erdvėje gausu informacinių užrašų apie tai, kas, kaip ir kodėl.
CurioCity tiek visko daug ir tiek erdvės, jog vaikams čia bus įdomu apsilankyti tikrai ne vieną kartą.
Dar keletas pliusų. Yra kur prisėsti ir atsipūsti, kavos aparatas, bei galimybė nusipirkti skanėstų. Tam, kad nereiktų su savimi nešiotis visų daiktų (kas aktualu blogu oru ar šaltuoju metų laiku) yra įrengtos erdvios spintelės. Vežimėlius taip pat galima saugiai “priparkuoti” ir nesukti dėl jų galvos.
Šiokie tokie minusai. Nors ir nesinori dėl to bambėti, bet … kaina. Žinau, jog jau seniai reikia pamiršti euro konvertavimą į litus, bet … nu niekaip neina, kai pasižiūriu į piniginėje verkiantį atlyginimą. Dirbti ir užsidirbti dar daugiau? … Matyt nuo to reikia pradėti. Todėl CurioCity įsivaizduoju kaip pasirinkimą vaiko gimtadienio šventei arba apsilankymą kasdienybės praskaidrinimui 1-2 kartus per metus. Bet čia tik iš mūsų šeimos biudžeto varpinės žvelgiant.
Dar vienas dalykas, į kurį atkreipėm dėmesį – vaikų saugumas. Kadangi nuo tam tikro amžiaus vaikus galima kambaryje palikti vienus,tai ši pastaba skirta būtent vaikus vienus palikti nusprendusiems tėveliams. CurioCity tikrai pasirūpinta vaikų saugumu, supažindinama su lankymosi taisyklėmis ir po jomis pasirašoma, yra visoje erdvėje “patruliuojantys” prižiūrėtojai, tačiau … reiktų gerai įvertinti savo vaikų tiek fizines, tiek kitas galimybes CurioCity laiką leisti savarankiškai.
Maniškiams apsilankymo metu buvo 8 ir 6 metai. Abu guvūs, savarankiški ir sąmoningi vaikai, bet … į kambarį vieną išleisčiau tik vyresnėlį. Kodėl? Nes mažajai fiziškai, kai kuriose erdvėse esančios pramogos dar per didelės. Nors prie kiekvienos “pramogos” yra nurodytas rekomenduojamas amžius, tačiau…kuris vaikas į tai atkreips dėmesį? Maniškiams tai tikrai vienodai rodo, kas ten parašyta. Tad turėjom net kelias mums, suaugusiems, juokingas situacijas, kai mažoji bandė nusileisti gaisrinės stulpu (ir jo nepasiekė) ar lipti virve į degantį namą (ir pakibo). Jai, žinoma, visiškai buvo nejuokinga.
Tad, bent jau pirmąjį kartą, siūlyčiau eiti kartu su vaikais.
Tad tiek iš mūsų apsilankymo. Vaikai smagiai praleido laiką, o mums suaugusiems irgi visai patiko.
* – PR straipsnis (gauta iš kompanijos testavimui, užsakomasis straipsnis)
