Skomantų piliakalnis laikomas vienu įspūdingiausiu piliakalniu, esančiu Vakarų Lietuvoje. Tiesa, apie jo didingumą galima tik įsivaizduoti, nes jį labai gerai slepia tankiai suaugę lapuočiai.
Tad vaikščiodami galingų medžių paunksmėje ir žvelgdami žemyn nuo piliakalnio šlaito, bandykite pajusti tą senovinę didybę.
Skomantų piliakalnis dar vadinamas Ragokalniu, Papiliu, Raguvos kalnu, Raguva. Jis įsikūręs ant Veiviržo dešiniojo kranto kyšulio.
Šiek tiek statistikos?
Piliakalnio aikštelė didžiulė. Ji siekia 80 m į ilgį ir yra 57 m pločio vakariniame bei 40 m – rytiniame krašte. Nuo aukštumos pusės piliakalnį juosia 60 m ilgio, 8 m aukščio, 20 m pločio pylimas, išorinėje pusėje papildomai apsaugotas dviem grioviais ir iki 2 m aukščio pylimu tarp jų.
Manoma, jog Skomantų piliakalnis atsirado dar pirmaisiais amžiais po Kristaus ir naudotas iki pat 13 a.
Apie piliakalnį žinomi net 22 įvairūs pasakojimai. Dauguma jų apie įvairias pasirodančias būtybes, taip pat dažnai minimi švedai. Pasakojama, jog jie sugrobtus turtus paslėpė būtent šiame piliakalnyje.
Apie piliakalnio pavadinimą. Vieni žmonės pasakoja, kad čia gyveno žemaičių krašto vadovas Skomantas, kuris turėjo savo pilį, o kiti kalba, kad čia kunigaikštis žuvo ir buvo palaidotas. Tad tikroji piliakalnio istorija dar neatskleista, kaip ir čia stovėjusios tvirtos pilies vardo istorijos šaltiniai taip pat neišsaugojo. Patį piliakalnį net kelis kartus bandė kasinėti įvairūs archeologai, tarp jų ir grafas Pliateris, tačiau iki šiol randamos tik puodų šukės.
Į vakarus nuo piliakalnio 1 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta keramikos, o 500 m į šiaurę nuo piliakalnio yra 3-13 a senkapis.
Ant piliakalnio galima rasti 1928 m. Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiui ir Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos penkerių metų jubiliejui pažymėti skirtą paminklą. Netoli nuo jo pastatyta ir „Žemaičio“ skulptūra, kuri simbolizuoja savos žemės saugojimą nuo priešų.
