Šį kartą noriu papasakoti apie Žemaitijoje aptiktą perliuką. Gardų ozo pažintinį taką.
Pasak šaltinių, šis Žemaitijos nacionalinio parko Gardų ozas yra didžiausias ir įspūdingiausias visoje Žemaitijoje. Pažintinio tako ilgis – apie 1 km.
Ozas – ilga siaura kalva, sudaryta daugiausia iš smėlio ir žvyro. Jį suformavo tirpstantys ledynai. Sovietiniais laikais šioje vietoje buvo žvyro karjeras, vėliau – nelegalus šiukšlynas.
Nors atrodė, kad nelygus keliukas link jo niekada neatves iki pažymėtos vietos, o ir kartais kirbėjo mintis ar tikrai ten nusukom, tačiau vaizdai, erdvės ir galimybės išsidūkti kompensavo tą “dardėjimą”. Gal yra kitas kelias, pvz., asfaltuotas, ten nuvykti? Hmm…
Nors šis pažintinis takas man nelabai primena “taką”, veikiau lankytiną vietą, tačiau nustebino savo galimybėmis pailsėti ir papramogauti ne tik šaltuoju, bet ir šiltuoju metų laiku.
“Tako” pradžioje įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, informacinės lentos. Visai šalia stovi graži ir dar nenuniokota medinė pavėsinė su masyviais mediniais krėslais. Šiek tiek tolėliau, tiek tako pradžioje, tiek pabaigoje įkurdintos eilės medinių suolų, kurie leidžia ir pailsėti, ir paiškylauti, o vasarą turėti savo “gultą”.
Pažintinis takas eina ratu. Takeliai neišvažinėti, tad su vežimėliu galima drąsiai judėti (tik į apžvalgos aikštelę jau nepakilsite).
Perėjus tiltukus, vadovaujantis rodykle, rasite laiptus vedančius į apžvalgos aikštelę. O iš ten atsiveria nuostabus vaizdas į du dirbtinai sukurtus ežeriukus … su viename iš jų supilta širdutės formos salele.
Tiesa, kai kur laiptai patręšę, tad būkite atsargūs.
Vasaros metu, kiek teko girdėti, čia dažnai renkasi vietiniai, kad pasimėgautų saulės voniomis ir skaidriu ežerėlių vandeniu. Kadangi mes lankėmės, kai dar nebuvo nutirpęs ledas, tai iki valiai pasimėgavom čiuožinėjimu, o atsiminimui sugebėjau parsivežti net ir gražią mėlynę.
Tad jei keliausite pro Žemaičių Kalvariją, išsukite šiek tiek iš kelio ir aplankykit Gardų ozo pažintinį taką.
