Plungės dvaras sužavėjo savo prižiūrėta ir išpuoselėta aplinka bei pastatais, parko takelių gausa: Plungės dvaro sodyba užima apie 58 ha parko ploto, o išliko net dešimt paminklinių statinių.
Kaip skelbiama, tikslių istorinių duomenų apie Plungės dvaro rūmų statybą ilgą laiką nebuvo. Tik po II pasaulinio karo pradėtos rūmų restauracijos metu pamatų angoje surastas butelis su dokumentais, atskleidė daugiau faktų. Butelyje rasti dokumentai buvo parašyti lietuvių, lenkų ir lotynų kalbomis, juose nurodyta rūmų pastatymo data, architekto ir statybų vadovo pavardės, Oginskių giminės genealogija. Tarp dokumentų buvo ir paties Plungės kunigaikščio Mykolo Oginskio raštas, kuriame prašoma butelį su dokumentais palikti toje pačioje vietoje, kur jis buvo surastas.
Tad dabartinis Plungės dvaras atsirado paskutinio jo šeimininko, kunigaikščio Mykolo Oginskio, valia. Dvaro rūmus suprojektavo architektas – vokietis Karlas Lorencas (taip pat projektavo A. Gorskio dvaro malūną, bei Čapskių rūmų rekonstrukcijai vadovavo), o darbų vykdytoju buvo vokietis Gotvydas Šrankė. Rūmai iškilmingai pašventinti 1879 m. Nuo tada Plungės dvaras išgyveno tikrą aukso amžių.
Kunigaikštis, tęsdamas muzikines Oginskių giminės tradicijas, čia buvo įsteigęs dvaro orkestro mokyklą, kurioje mokėsi dailininkas ir kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.
Šiuo metu Oginskių dvaro teritorijoje yra įsikūręs Žemaičių dailės muziejus, Plungės rajono savivaldybės viešoji biblioteka, o buvusiame žirgyne kasmet vyksta tarptautiniai Mykolo Oginskio klasikinės muzikos festivaliai.
