Kretingos rajone, Sausdravuose, miško medžių apsuptas yra toks Baltų mitologijos parkas. Jame galima pabėgti nuo miesto šurmulio, žmonių skleidžiamo bruzdesio ir pasinerti į miško ramybę, senųjų dievų draugijoje.
Šiame parke už kiekvieno posūkio jaučiamos puoselėjamos senosios vertybės ir siekis atskleisti baltų (aisčių) originalų pasaulio ir visatos sąrangos suvokimą per vaizdą ir garsą: čia, keliaujant miško takais, įkurdintos medžio skulptūros, vaizduojančios senąsias dievybes, labirintai, žaidimų vietos. Prie kiekvienos skulptūros galima rasti informacinį stendą ir pagilinti savo žinias, pažinti senąjį baltų tikėjimą iš arčiau.
Tiesa, parkas vis dar nėra užbaigtas ir jam trūksta dar kelių skulptūrų. Tačiau, nepaisant to, laikas, tiek dideliam, tiek mažam, čia prabėga greitai ir nenuobodžiai.
Parko takeliai tarpusavyje vis susibėga ir suformuoja Verpstę, kuri ir ženklina Pasaulio sąrangos, Pasaulio medžio, žmogaus Gyvenimo kelio, kosmoso modelio baltiškąjį suvokimą.
Pasivaikščiojus Gyvenimo keliu, galima užsukti į, gal ir nelabai išvaizdų, iš medinių lentučių sukonstruotą Vadimo labirintą. Tai savotiškas mūsų kiekvieno gyvenimo kelionės į savo likimą simbolis. Nesvarbu, kurį labirinto kelią pasirinktumėt, jo centre jūsų lauks Likimo šulinys.
Atvykus į parką jus pasitiks malonūs jo prižiūrėtojai, kurie įteiks ne tik žemėlapį, bet ir plačiau papasakos apie parką, bei jo tikslą, išlydėdami į kelionę, miško takais, įteiks užduoties lapelį, o karštą dieną lauks grįžtančių su puodeliu šaltinio vandens.
