Laiškinių česnakų kelis keriukus parsivežiau prieš kelis metus, o dabar jo pilnas daržas ir net gėlynas.
Su šiuo augalu man sekasi daug geriau “draugauti” nei su svogūnais, tad visai nekeista, jog šaldiklyje būtent jis ir laukia žiemos.
Laiškinių česnakų lapuose yra sieros turinčio eterinio aliejaus, geležies, mineralinių druskų, karotino, o vitamino C – daugiau negu valgomųjų svogūnų laiškuose.
Maistui naudojami jauni lapai (iki žydėjimo). Nupjauti kereliai greitai atželia, ir po poros savaičių lapus vėl galima pjauti. Norint užsiauginti sėklų, reikia palikti bent dalį žiedynų, o rudenį, sėkloms subrendus, leiskite joms pačioms išsibarstyti kur papuola arba paberkite, ten kur jums reikia. Pavasarį pastebėsite lendančius laibus česnakų siūliukus.
Kaip laiškinį česnaką paruošti ir išsaugoti žiemai?
Laiškinių česnakų šaldymui naudoju šaldymo maišelius su “užtrauktuku”.
Visų pirma, iš daržo parsineštus laiškus labai gerai nuplaunu ir nusausinu. Dedu sluoksnį popierinio rankšluosčio, paskleidžiu ant jo laiškus ir dar vieną popierinio rankšluosčio sluoksnį dedu ant viršaus. Švelniai “patapšnoju”, kad kuo daugiau vandens sugertų popierius ir palieku džiūti. Jei reikia, karts nuo karto vis pakeičiu šlapią popierinį rankšluostį į sausą.
Kai laiškai būna sausi, juos šaldant sumažėja tikimybė, jog atsiras ledo gabaliukai ir viskas sušals į vientisą masę. O juos paruošiant taip, jie gaunasi birūs.
Toliau eiga kaip ir aiški: laiškinį česnaką susmulkinkite ir suberkite į šaldymo maišelį.
Viskas. Dedat maišelį į šaldiklį ir laukiat progos, juos panaudoti.
Per žiemos sezoną mūsų šeimyna ištuština 2-3 1 litro talpos šaldymo maišelius: gardinam sriubas, troškinius, sumuštinius, salotas ir pan.
