Ilona Madelaine
Vilkaširdis arba 49,5
2026, Leidykla Balto
Nebūk tiesiog patogi, būk neišvengiama – kartais kaip stichija, o kartais kaip migrena.
Galit mane įrašyti į Piktavilkių ir Ilonos Madelaine fanų gretas.
Jei tektų rinktis tarp “Nuodas”, “Viesulas” ir “Vilkaširdis”, pastaroji gautų daugiausiai mano simpatijų. Saldi, aštri, gaivališka ir brandi. Perskaičiau ir noriu dar.
O jau tas juokelis su 49,5! Kažin kiek netekėjusių merginų norės išbandyti šlepečių magiją?
Moterys turėtų girdėti komplimentus kiekvieną dieną, kad tokie paršai kaip aš negalėtų taip lengvai jomis manipuliuoti.
Nesakysiu, kad nebuvo vietų, kuriose pasimečiau ir kurios sukėlė visą puokštę įvairiausių reakcijų. Nuo gailesčio iki pasipiktinimo.
Ir nesakysiu, kad tai buvo šiai knygai “per daug”.
Suprantu, jog yvenimas būna įvairus. Skirtingos reakcijos, skirtingi problemų sprendimo būdai.
Tačiau man, kaip moteriai ir kaip skaitytojai, buvo labai svarbu, kad tai netapo istorijos pagrindu ir nebuvo pateikta kaip norma, toliau taip plėtojant santykius.
Tad kas toliau?
Dideliam mano liūdesiui, liko tik “Kalėdos Piktavilkiuose”.
Nereikia bijoti vienatvės, sakė ji. Būti vienam dar nereiškia būti vienišam.
Įdomu, ar pajuntame, kada prasideda gyvenimo pabaiga?
Mirties akivaizdoje visas gyvenimas tampa bereikšmis, o gal labai reikšmingas? Po mirties tavęs nebebus, bet po mirties pasiliks tai, ką sukūrei. Pasiliks tie, kurie mylėjo tave, pažino ir gyveno gyvenimą drauge sutavimi.
Meilė savanaudiška ir savininkiška. Meilė – tik įrankis mumis manipuliuoti. Meilė bjauri. Meilę kartais reikia tiesiog iškęsti.
Bet jei myli, tai ir atleidi… Viską atleidi ir pamiršti… O kitą kartą neatleidęs taip ir gailiesi visą gyvenimą…
-Kokia visuomenė kartais naivi, taip numenkindama moteris ir jų literatūrą. <…> Ir galimybes!
Kitos Ilonos Madelaine knygų apžvalgos:
