Peter Swanson
“Devynios gyvybės”
Leidykla Balto, 2024
Tai trileris, kuris prasideda, regis, labai paprastai – devyni nepažįstami žmonės gauna sąrašą su savo vardais. Kai kurie susimąsto, ką tai galėtų reikšti, o kai kurie numeta šį sąrašą į šalį.
Tačiau netrukus istorija ima rutuliotis, o įtampa augti. Vienas po kito miršta sąraše esantys žmonės.
Tai, jog P. Swanson į istoriją įpina sąsają su A. Christie “Ir tada nebeliko nė vieno”, įneša dar daugiau spalvų ir spėlionių.
Man ši knyga patiko.
Patiko pati istorija, kaip kuriama įtampa, bandant išaiškinti žudiką ir tuo pačiu ieškant sąsajos tarp šių 9 žmonių, kurios iš pirmo žvilgsnio, regis, nėra jokios.
Patiko, jog po kiekvienos mirties rašytojas pateikia vėl tą patį 9 asmenų sąrašą. Ir baiginėjant skyrių, kai atverti jo paskutinį puslapį ir regi šalia sąrašą, supranti, jog vėl bus pralietas kraujas.
Patiko, net ir personažai, kurie pavaizduoti taip, jog asmeniškai kai kuriems iš jų mintimis siunti palinkėjimą, jog kas nors greičiau jam paleistų kulką į galvą.
Patiko ir tai, kaip visa istorija išsirutuliojo.
Vienintelis dalykas dėl kurio reikalingumo galėčiau leistis į diskusiją – ar tikrai reikėjo pabaigos pabaigai.
Kai jau istorija buvo išplėtota taip, jog po, regis, paskutinio taško galėjai pirštelius apsilaižyti ir sakyti kaip buvo gera skaityti, sekė dar vienas skyrius, kuris mano akim žiūrin buvo visai nereikalingas ir įnešė sumaištės jausmą, o “tai kas dabar?”.
Bet gal tai tik man taip atrodė?
